Lapkričio 20
Rasti pasitenkinimą „Mes nebuvome orientuoti į sėkmę, mes susitelkdavome į tuštumą ir visa ko nevertingumą.“ Pagrindinis Tekstas, p. 93
Būnant aktyvios priklausomybės būsenos turbūt buvo šimtai kartų, kai norėdavome tapti kuo nors kitu. Norėjome pasikeisti vietomis su tuo, kas turėjo gražų automobilį ar didesnius namus, geresnį darbą, patrauklesnę antrąją pusę – bet ką, tik ne tai, ką mes turėjome. Mūsų neviltis buvo tokia stipri, kad sunkiai įsivaizdavome, jog kam nors kitam gali būti blogiau nei mums. Sveikime atrandame, kad išgyvename kitokios rūšies pavydą. Galbūt mes vis dar lyginame savo vidų su kitų išore ir vis tiek jaučiamės nieko neturintys. Galbūt manome, kad visi, pradedant naujausiu nariu ir baigiant vyriausiu senbuviu, susirinkimuose kalba geriau nei mes. Galbūt manome, kad visi kiti turbūt dirba su geresne programa, nes jie turi geresnį automobilį, didesnius namus, daugiau pinigų ir t. t. Sveikimo procesas, išgyventas per Dvylika Žingsnių, atitrauks mus nuo pavyduoliško bei žemos savigarbos požiūrio ir nuneš į dvasinio pasitenkinimo ir nuoširdaus dėkingumo už tai, ką turime, vietą. Suprantame, kad niekada nenorėtume su niekuo keistis vietomis, nes tai, ką atradome savo viduje, yra neįkainojama.
Tik šiandien: Už daug ką savo gyvenime turiu būti dėkingas. Puoselėsiu dvasinį pasitenkinimą, kurį radau sveikime.
.