Klausymasis
Gruodžio 9 „Šis gebėjimas klausytis yra dovana. Tobulėdami dvasiškai mes tai gebame dar geriau. Kai mes įžvelgiame šią dovaną, gyvenimas įgauna naujos prasmės.“ Pagrindinis Tekstas, p. 111
Ar kada stebėjote du besikalbančius mažus vaikus? Vienas kalba apie violetinius drakonus, o kitas tęsia pokalbį apie nepatogumą, kurį sukėlė smėlis batuose. Kartais mes susiduriame su panašiomis bendravimo problemomis, kai mokomės klausytis kitų. Susirinkimų metu stengiamės išgirsti besidalinantį žmogų, nors mūsų protas yra užimtas mintimis, ką pasakysime, kai ateis mūsų eilė. Kalbėdami staiga suprantame, kad mūsų atsakymai neturi nieko bendra su mums užduotais klausimais. Tai yra kalbos, paruoštos apsėdus įkyrioms mintims apie save. Mokymasis klausytis – iš tikrųjų klausytis – yra sunki, bet įveikiama užduotis. Pradėti galime savo atsakymais patvirtindami tai, ką sako pašnekovas. Kai kažkas išsako problemą, galėtume pasiteirauti, ar galime padėti. Po truputį praktikuodamiesi atsikratome įkyrių minčių apie save ir atrandame glaudesnį ryšį su mus supančiais žmonėmis.
Tik šiandien: Nuraminsiu savo mintis ir paklausysiu, ką sako kažkas kitas.
.